Komandinės sporto šakos Lietuvoje vienija didelę dalį sportuojančių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų, tačiau jų vaidmuo ir poreikiai nėra proporcingai atspindimi nacionalinėje sporto finansavimo ir sprendimų priėmimo sistemoje.
Analizuojant sporto finansavimo struktūrą, aukšto meistriškumo programų paskirstymą bei sportuojančiųjų skaičius, matyti aiški disproporcija tarp komandinių sporto šakų masto ir joms tenkančio finansavimo. Būtent ši situacija ir tapo pagrindu įkurti Lietuvos komandinių žaidimų federacijų asociaciją – kaip bendrą, duomenimis grįstą federacijų atstovavimo platformą.
Toliau pateikti duomenys parodo bendrą sporto finansavimo struktūrą Lietuvoje ir leidžia įvertinti, kiek skiriama visam sportui bei kokia dalis tenka aukšto meistriškumo sportui.
Valstybės biudžete sportui skiriamos lėšos kasmet auga, tačiau didėjantis finansavimas ne visada reiškia proporcingą paskirstymą tarp skirtingų sporto sričių.
Iš šios sumos 26 % skirta aukšto meistriškumo sportui.
Iš šios sumos 28 % skiriama aukšto meistriškumo sportui.
Nacionalinės sporto agentūros 2023–2025 m. laikotarpiu skiriamas aukšto meistriškumo sporto finansavimas rodo ryškią lėšų koncentraciją tarp skirtingų sporto šakų grupių.
83 % finansavimo skiriama olimpinių žaidynių programai priklausančių sporto šakų programoms.
7 % – neįtrauktų sporto šakų programoms.
10 % – neįgaliųjų sporto organizacijų programoms.
Toks finansavimo modelis riboja dalies sporto šakų galimybes sistemingai vystyti infrastruktūrą, jaunimo rengimą ir konkurencingumą.
Žemiau pateikti duomenys atskleidžia esminį neatitikimą tarp sportuojančiųjų skaičiaus ir jiems tenkančio finansavimo, lyginant komandines ir individualias sporto šakas.
Komandinėse sporto šakose sportuoja 54 % visų sportuojančių asmenų Lietuvoje.
Individualiose sporto šakose – 46 %.
Komandinėms sporto šakoms tenka tik 23 % aukšto meistriškumo sporto finansavimo.
Individualioms sporto šakoms – 67 %.
Ši disproporcija atskleidžia sisteminę problemą – komandinių sporto šakų mastas ir jų kuriama socialinė bei sportinė vertė nėra proporcingai atspindimi skiriamame finansavime.
Komandinių sporto šakų analizė atskleidė sisteminę problemą – jų mastas, sportuojančiųjų skaičius ir kuriama socialinė vertė nėra proporcingai atspindimi valstybės sporto finansavimo ir sprendimų priėmimo sistemoje.
Ši situacija parodė, kad pavienis federacijų atstovavimas neleidžia efektyviai spręsti bendrų struktūrinių iššūkių.
Komandinės sporto šakos susiduria su bendrais finansavimo, infrastruktūros, jaunimo rengimo ir aukšto meistriškumo iššūkiais. LKŽFA sukurta tam, kad šie klausimai būtų sprendžiami ne fragmentiškai, o sistemiškai – vienu balsu.
Asociacija telkia ir analizuoja sporto duomenis, leidžiančius objektyviai vertinti realų sporto šakų mastą, sportuojančiųjų skaičių ir finansavimo proporcijas. Tai sudaro pagrindą argumentuotam dialogui su valstybės institucijomis.
LKŽFA veikia kaip platforma nuolatiniam dialogui su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionaline sporto agentūra, Seimu ir kitomis institucijomis, siekiant ilgalaikių, o ne trumpalaikių sprendimų.
Asociacijos tikslas – ne konkuruoti su kitomis sporto šakomis, o siekti subalansuotos sporto sistemos, kurioje finansavimas, prioritetai ir sprendimai atitiktų realų sporto šakų indėlį ir poveikį visuomenei.
LKŽFA buvo įkurta kaip atsakas į sisteminę disproporciją ir poreikį turėti stiprią, duomenimis grįstą komandinių sporto šakų atstovavimo platformą Lietuvoje.
Koordinuotą ir nuoseklų komandinių sporto šakų interesų atstovavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, grįstą faktais ir realiais duomenimis.
Duomenų analizę, problemų identifikavimą ir konstruktyvių sprendimų pasiūlymus sporto finansavimo, aukšto meistriškumo ir jaunimo rengimo srityse.
Atvirą ir nuolatinį dialogą su valstybės institucijomis, sporto organizacijomis ir visuomene, siekiant ilgalaikių sprendimų visai sporto sistemai.
LKŽFA veikla, viešos pozicijos ir aktualūs sprendimai komandinių sporto šakų klausimais.
